Kada
naktis
Ir mėnuo
žarsto
Blyškius
šešėlius
Medžių
šakose,
Ant kelio
išryškėja veidas,
Kurio
nematęs niekada...
Pažaiskime
vaiduokliais
Ir jų
balsas
Primins
tave,
Kada
prakeikei nepažįstamą
Ir liko
ant jo veido,-
Kaip
antspaudas dėmė juoda...
Pažaiskime
ir Dievą,-
Jis
mylintis ir geras,
Atleidžia
nuoskaudas,
Piktas
kalbas...
Aš –
tik žmogus,
Dar
moteris, vaikų mama
Ir jų
gyvenimo kūrėja,
Palik
mane,
Nežaisime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą