Srovėje

Vanduo pagirdo,

Jo srovėje ir ašara paskęsta,-

Sūri tik jūra,

O versmė gėla;

Braukiau ir sūrų

Prakaitą nuo kaktos,

Kur įrašyta mano pasaka...

Vanduo vis teka, teka, teka,-

Lyg vienas lašas ta diena,

Kada dugne jau nesimato,

Kur rytas, kur diena...

Kai potvynis, vanduo pasako:

-Nuploviau ir visas šiukšles...

Nuslūgsta ir vėl teka -

Viena, kita diena

Ir taip kasdien nuskęsta

Vakaro žingsniuose

Maža klaida;

Vanduo vis teka -

To gana.