Liūliavo

Kada rytas prašvinta,

Kylu ir pasveikinu tave,

Jei tu esi greta,

Paglostau veidą

Ir ta pati aušra

Suspindi akyse,

Kaip du rasos lašai

Mane atspindi...

Per dieną ieškau danguje,

Seku, kur saulė žvelgia,

Ir vis matau tave

Pro vakarinį langą...

Tu man – vienintelė,

Kiekvieną vakarą ateinanti

Motulės dainoje,

Naktis prasklaidanti:

„Ant kalno karklai siūbavo“...

O aš – pakalnėje.