Trapi gėlė

Žmogaus lemtis -

Ilgai žydėti,-

Ne vienadienis laimės žiedas,

Nors jis nuostabus;

Atidarau gyvenimą lyg skėtį -

Kasmet pavasaris žavus...

Pirmos jaunystės reikia pavydėti,

Antra įkaitina jausmus,

Trečios belieka taip ilgėtis,

Kad laimės žiedas nepražūtų,

Sugertų jau prabėgusius metus...

Pražysta sodai,

Duoda vaisių,

O man gėlė - gyvenimas trapus,

Juk kažkada reikės

Į ateitį žiūrėti

Pro vieną langą

Su padidintu stiklu...

Gyvenimo gėlė nuvystų,

Jeigu netikėčiau

Ir nepatikrinčiau

Kasmet savo jausmų...

Laiminga, kol myliu.