Medžius
dažnai
Šukuoja
audros,
Nubarsto
net lapus,
Šakas
suglaudžia beržas,-
Jis kiek
palinksta,
Bet
nelūš...
Jo tvirtas
ir liemuo,
Vandens
srovių prigėręs,
Balta
tvora
Pro
pamiškes nubėgs
Ir
atsities daugybė medžių,
Į baltąjį
pasižiūrėję,
Kad jų
gyvenimas
Gražus
išties...
Bet ir
tada širdis atlėgsta,
Kai žemę
šakos jau paliečia,-
Prie jo
draugai prisės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą