Praregėjimai

Pasaulyje tiek daug kelių,

Kuriais jau vaikščiota -

Išsiskiriu tik su vienais,

O į šalikeles dažnai

Kaip akmenėliai rieda,

Kurie pasitraukia...

Nekaltinu tavęs

Ir tu manęs nekaltink,

Kad subyrėjo kažkas nelauktai,

Pavirto net į smiltį...

Atsigręžiu per petį

Ir einu keliu,

Kuris pramintas,

Bet mano nevaikščiotas.

Nesek tik iš paskos,

O eik savu, nekaltinsiu...

Labiausiai myliu artimus,

Bet ir labiausiai kaltinu,

Nors ir seniai,

Labai seniai

Visas jų nuodėmes atleidau.

Gal atmintis gilesnė,

Negu šuliniai,

Iš kurių buvo pakelėje gerta?..

Tik neprikelk, kas buvo,

Nepriartink ir neantrink.