Dabar aš
– nuotaka,
Man ant
galvos rūtų vainikas,
O naktimis
- tik pas tave...
Pakėliau
baltą burę
Ir Vakarei
pasakysiu,
Kad būsiu
visą laiką
Tik su
tavimi...
Juk
švyturys parodys kelią,
Kada namo
grįši,
Žuvėdra
palydės
Ir iš
toli toli;
Pamosiu
skarele
Ir tu
matysi,
Kokia
pakrantė mūsų nuostabi...
Dabar mes
susikibom rankomis -
Aš būsiu
jūros,
Tavo
motinos, marti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą