Koks
puikus jausmas,
Kai po
daugel metų
Dar išeini
į sceną nusilenkti
Seniems
draugams,
Naujiems
žiūrovams
Ir tavo
balsas virpa
Nuo
patirto jaunystės žavesio,
Dar sukasi
galva
Nuo rampos
žiburių,-
Tokia žavi
šviesa...
Kokia
tikra gaida,
Kuri vis
prikelia
Į kelią
eiti,
Ryto saulę
sveikinti,
Nubraukiant
ir voratinklį
Nuo seną
veidą menantį...
Išlyginu
raukšles,
Padalinu
per pusę veidrodį -
Kas buvo,
kas yra...
Kas bus,
Taip pat
pasveikinsiu
Su vakaro
žara.
Ateik prie
mano lango,
Bus čia
vienintelė
Mūsų
aušra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą