Poetei
Quiqui Romero
Vėl
rudens saulė
Vėlai
kyla
Ir per
padangę ritasi lengvai,
Trumpėjanti
diena
Matuoja
mūsų laiką,-
Tu
atskridai ir išskridai...
Atleisk, nesutikau,
Atleisk, nesutikau,
Tavęs
nepalydėjau,
O būna
taip gražu,
Kai
vakarėja,
Kai
pasitinka ir išlydi
Net
nepažįstami, draugai.
Šiandien,
nors mintimis,
Kaip saulę
išlydėjau,-
Tu pakilai
ir kregžde išskridai,
Už lango
jau rikiuojasi
Gervių
pulkai,
O mes
palydime kas dieną
Savo
pakilusią svajonę,-
Pažiūrime
į saulę,
Kuri
leidžiasi žemai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą