Prie berželio

Sukiojosi kregždutės,

Karpė dangų,

Prie lango lipdė sau lizdus

Ir nutūpė laidus

Pulkai prieš išskrendant,

Kad būtų širdyje ramu -

Visi tušti lizdai...

Oi, kiek dabar vaikų!

Paliko tuščios penklinės,

Bet vėjas virpina melodiją

Jau rudenėjančių laukų,

Pasirėmiau prie beržo,

O jis atsakė tuo pačiu,-

Paglostė šakos mano galvą

Ir aš jam pasakiau:

-Myliu...

Kregždutės nepamatė,

Kokia jauki laimė -

Pabūti ir sulaukti

Net baltos žiemos

Su mylimuoju berželiu.