Tikri namai

Saulutė vasarą palydi

Gausia šviesa ir šiluma dangaus,

Nudažo spinduliais

Jo žydrą mėlį,

Nutiesia kelią paukščiams,

Palieka taką naktį

Tik švytinčiom žvaigždėm,

Kad skristų ir nutūptų

Ant laivo stiebo pakely

Ir pailsėtų jų sparnai,

Nekristų į bedugnę

Kur vandenynas moja,

Oi, daug didesniais sūkuriais...

Kada žmogus pasiekia dangų,

Užauga jam sparnai

Ir skrenda mintys paskui saulę

Į rudenį apšviestą kelią,

Kad grįžtų su visais...

Tik žemėje tikri namai,

O gūžtoje - vaikai.