2013 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Nauja vaga


Ačiū draugams už foto

Artojas ir jo žemė;
Kas gali juos atskirti?
Juk bandė, kad pamirštų
Savo duonos kąsnį Lietuva:
Vis kažką davė, atėmė
Ir trėmė į kitus kraštus,
O žemė kvepia tik sava.
Kiek metų reiks,
Kad visa tai užartų,
Nes atmintis - kelių kartų
Ir amžinai gyva;
Ruginė duona
Ir motulės raugas,
Vis paliktas,
Kol kita duona kepama.
Paskui artoją pėdina varnėnas,
Jis grįžta, kur jo inkilas,
Ir gieda, švilpauja
Kaip botagėlis,
Kai ariama nauja vaga...
Daug švenčių
Ir džiugių linkėjimų,
Bet dar yra ką prisiminti,
Kad jau nesikartotų
Panaši amžiaus byla,-
Juodų spalvų gana,
Artojas aria vagą,
Kur jo Lietuva.






Komentarų nėra: