Avietės

Sielos kaitros negydo

Ir aviečių kvapas,-

Ji kunkuliuoja širdyje

Ir nuo pavasario ankstyvo

Lakštingalų giesme apakus

Iki rudens šalnų

Tokia esu...

Avietės krūmuose,

Visai atokaitoje ir prie tako,

Jas saujomis skinu -

Raudonos uogos šneka,

Kad jas saulutė subrandino,

O aš skinu, skinu, skinu

Ir tau nešu.

Sodelyje augintos -

Saldžios ir sultingos -

Jos kvepia tik mišku;

Mamos skarelėje

Ir tėvelio skrybelėje

Būna saldžiausios iš visų.

Kas gali užgesinti

Šiuos nuostabius kvapus?