Tegu
dainuoja
Nemuno
banga,
Iš jo
vanduo patenka
Į
sūriuosius vandenynus;
Jie
atskiria žemes,
Bet juos
sujungia žmonės,
Iš tolimų
šalių atvykę.
Dainuoja
širdys,
Kad
pasaulyje taika,
Ištiestos
rankos
Į savo
gimtinę,
Kur alma
upeliukai
Kaip viena
styga,
Tik
penklinėse skiriasi...
Pasaulis
toks didingas,
Kai žmonės
glaudžia prie savęs
Ir prie
krūtinės
Dabar jau
artimus, savus
Ir
kviečiasi į Lietuvą,
Kur jų
Tėvynė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą