Kaip
tikrovėje, taip ir virtualioje vietovėje
Ko tik
gyvenime nebūna:
Pasiperša
muselei voras
Ir
klausinėja,
Koks bus
oras...
O ta
pablūdo iš tos laimės
Ir tiesiai
į voratinklį įklimpo.
Prilipo
pilvas
Ir abi
kojelės,
Ištraukti
niekaip nebegali.
O voras
žnyplėmis suspaudė
Ir
nepaleido,
Kol ta orą
gaudė...
Tai tokios
būna tos piršlybos,
Kai musė
aukštyn kojom kybo;
Geriau jau
prieš pietus
Skyrybos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą