Pakalbinkim
visus,
Kad širdys
atsivertų :
Net
nepažįstamus, savus
Per dieną
kelis kartus.
Paimkime
už rankos
Nuskriaustus,
liūdnus,
Drauge
paverkime
Ir nutekės
tas liūdesys,-
Kaip
upeliukas į pakalnę...
Daugiau
saulutės spindulių,
Kai akyse
tik erčios,
Iš kur
suspindi tyras lašas...
Drauge
pabūkime pavasarį,
Kada
pražysta sodai,
O rudenį
sunokęs obuolys
Atrieda
tarsi saulė
Į visų
pastoges.
Tokia
gyvenimo viltis,
Kad žiemos
bus,
Nors
baltos,
Bet ir
nenuobodžios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą