Laukinė puokštė

Kai sutikau tave,

Tu man nuskynei gėlę

Nuo kelio pakraščio,

Kuriuo dabar einu,-

Papūtė vėjas,

Plaukai susivėlė...

Oi, puokštėje tiek daug spalvų.

Atrodo, bėga metai -

Mes skiriamės ir susitinkame

Prie tų pačių kelių,-

Tos kryžkelės,

Kad jų nebūtų,

Mažiau išsiskyrimų,

Mažiau ir ašarų karčių.

Kiekvienas žiedas,

Tavo dovanotas,

Jau iš darželio abiejų:

Sodiname ir laistome,

Kad tik gražiai žydėtų

Nuo pat pavasario

Iki rudens šalnų...

O prie kelių -

Tos pačios gėlės,

Vis raudonuoja galvos

Laukinių dobilų;

Nuskink man vieną gėlę,

Kad nenuvystų žiemą

Ant stalo mudviejų...