Paslaptis

Žadėjau neturėti paslapčių,

Nei nuo draugų,

Net ir kitokių,

Kada prisimenu,

Žodžio laikausi,

Bet būna, kad ir pamirštu,

Nes dienos būna

Ir visokios...

Dainuodama prisimenu,

Kad pamiršau žodžius,

Tada kuriu kitokius,

Juk žodžio neišmesi iš dainos

Ir lieka mano

Širdies virpulys,

Gal tavo ir šiek tiek kitoks jau...

Pradėjau kalbinti visus,

Kad paslaptis atskleistų,

Tada taip juokėsi miške

Kvatoklis margasis genys:

- Jų paslaptys - visokios...

Atsiprašau, aš – ne kvailys,

Tebūna paslapčių vilioklių;

Į voro tinklą įsipainiojau,

Naktis...

Dabar suprask, musele,

Ką reiškia mūsų šokis...