Kaip myliu
rudenį,-
Net ir
usnis švelni,
Švelnus
dagilio pūkas,
O pabaliai
Vilkabirbių
pusny
Užmigo į
pūkinę antklodę
Ne vienai
nakčiai įsisukę.
Laukia
žiema gili,
Mums
reikia šilumos;
Balti
pūkai pasklido
Per kalnų
viršūnes,
Net ir
miške
Apuokas
keičia plunksnas...
Balti
beržai kasas papurtė,
Apsėjo
pakraščius miškų,
Giliai į
samanas įbrido
Jų
mažytės sėklos
Prie
pataisų dulkių.
Dabar
ruduo – visas pūkuotas
Ir švelnus
kaip šilkas...
Mano
baltas ruduo
Net prie
galvos prislinko,
Susuko
garbanas,-
Lyg vėjas
įsisuko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą