Vakaro daina

Vėjas sumaišo vandenų sroves,

Į gilumą nuskęsta sunkūs žodžiai,

O meilė perskrodžia bangas,

Iškyla kaip undinės

Be priekaištų daina:

„Aš myliu, myliu,

Laukiu amžinai,

Kad grįžtų garsas

Ir prakalbintų tavo balsu

Jaunystės ir senatvės

Paukščių pilną sodą“...

Į gimtą krantą

Vėjas nuplukdo pieno putą,

O gintaras nuskęsta dar giliau,

Tiktai daina pasiveja

Ir lieka verpetu,

Kada valtelė vandens srovę

Gena, skrodžia...

„Aš myliu, myliu amžinai“,-

Sulūžtų nendrė dar žalia,

Jei nemylėčiau ežero bangų

Ir tavo balso grožio.