Ne pasaka,
O tik
graži tikrovė,
Kad
susitinka saulė
Su
jaunuoliu berneliu,
Tas kelia
kepurėlę
Ir dyla
šypsena nuo veido,
Nes reikės
pasakyti,
Ką
širdyje turiu...
Tik iš
dangaus
Išmokau
pasakyti žodį,
Iš jo ir
tiek jausmų turiu,
Kalbėti
vis dar mokausi
Iš
dangaus šviesulių,-
Jie
paslaptis gili,
Čia
atrandu jėgų
Ir tenka
sau prisipažinti,
Kad nėra
dar tokio žodžio,
Kuris
palaimintų pasaulį,
Neliktų
skaudulių;
Džiaugiuosi,
kad jame
Ir aš, ir
tu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą