-Nėra kam
trukdyti,
Nėra kam
patarti,-
Esu senas
Brisius,
Imk ir pasikark...
-Ant
grandinės laiko
Senas
įpratimas,
Kad mano
geriausias
Ir senolis
vyras,
Mielas jo
knarkimas...
-Nėra ir
saldžiausias,
Atsibodęs
vynas,
Bet noriu
išgerti
Taurę
ligi dugno,
Kol kiti
mėgina...
Paskui
pabučiuosiu
Paskutinį
lašą,
O jame ir
žodis
Gražus
įsirašo:
Myli ar
nemyli,
Tik
ramunės prašo,
Kada jos
žiedelio
Lapelius
jau peša...
-Viskas
šioje žemėje,
Tarsi
Rojaus sode,
Obuolys
prinoko
Ir krenta
į puodą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą