Atrodo,
kai tiktai pašauksi,
Prie tavęs
pribėgus
Kedensiu
plaukus,
Prisiglausiu
prie peties,
Žiūrėsiu
į akis,
Kaip ežero
banga skalausiu kojas,
Nuprausiu
veidą nuo nakties...
Aplinkui
žalios pievos
Ir miškas
už kalvos,
Nuo jos
matau ir dangų,
Tik prie
tavęs glaudžiuosi,
Su tavimi,
su artimu, kalbuosi...
Kodėl
užslinkęs debesėlis
Nulyja
nors kelis lašus
Ir bąla
smilkiniuose gijos?
Galėtų
būti pabary
Branda
pėdų duobutėse;
Nulijo ir
išlijo
Net iš
vaivorykštės akiduobių
Baltųjų
debesų kaktomušas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą