Smilgos

Mačiau ne kartą,

Kaip pasiklysta smilga -

Išdygsta prie usnies

Ar varnalėša ją uždengia

Nuo saulės ir vilties,

Kad jos plonutis daigas

Net dangaus nematys...

Prasideda gyvenimas

Nuo pat mažos šaknies

Ir džiaugiasi įleidus

Giliau žalia usnis.

Nebijo vėjo, šalčio

Dagilis,- kitos prigimties,-

Ir neprileidžia artintis

Net švelniai smilgai

Prie savo šaknies:

Įdurs, gyvenimą apkartins,

Įsmigs jo pirmas kirtis

Net iki pačios širdies.

Kur auga gražios smilgos,

Ten blaškosi svaja,

Kad vėjas pučia, lanksto,

Kažkur kitus – ne ją...