Mano namo
langų - keli,
Bet sielos
– vienas,
Kiekvieną
vakarą žiūriu
Į
horizonto sieną,
Palydžiu
saulę
Ir dažnai
mąstau,
Kaip ryt
sutiksiu dieną...
Nesikartoja
niekada dangus,
O mintys –
tik sekundė;
Šešėliai
bėga pro akis
Ir ilgesys
prabunda...
Jau rytas,
keliasi visi,-
Žiedai ir
lapai,-
Juose
vabaliukai bunda;
Tokia
pagunda - sugrąžinti laiką
Kiekvieną
vakarą
Prie savo
vieno lango.
Saulutė
slepiasi už horizonto.
- Sudie,
sekunde...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą