Užtenka, kad gyventų

Mažus, sako, globoja

Net aukštas dangus,

O ten pasiima

Tik pačius mylimiausius...

Taip tikima ir lengva,

Kai žmogus nepajėgus -

Apginti savo džiaugsmą,

Sau nubraukia kaltę...

Maži ateina į pasaulį,

Kad jį mylėdami pažintų,

Vienas kitam palengvintų

Ir sau atrastų laimę...

Mažas tik pakelia akis

Ir bėga jau nuo rankų,-

Žemė tokia graži -

Čia visi kalbina...

Kaip pasiseks ją visą,

Nors mintimis palabinti?

Mažiems atsako dideli:

„Tik pagyvenk

Ir to užtenka“...