Vis ieško
knygose minčių,
Jei pats
nieko nemato:
Išeitų į
laukus,
Viksva
įbrėžtų tokį vingį,
Kad
nutekėjęs kraujo lašas
Pažymėtų
raštą,
Kurio
nerašė niekas
Ant plikų
blauzdų...
Tada ir
piešinys bus ne iš rašto,
O tik
spindės akies mirksniu.
Nešluostyk,
Pats tegu
sustigta,
Bus jis
tavo
Vienintelis
paveikslas,
Tuo
išsiskirsi iš kitų,-
Nėra
vienos identiškos rainelės,
Net pirštų
antspaudų,
Nėra
vienodo medžio
Ir prie
tavo kelio,-
Jis eina
iki protėvių kapų;
Dar
nebuvau tenai, tiktai einu...
Kol kas
esu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą