Visus
pasiūlymus
Seniausiai
ignoruoju,
Nes tėtė
žodį dovanojo:
„Svetimo
neliesk“,-
Todėl ir
nesiskolinu
Nei dėl
garbės ar prabangos,
Taip
gyvenau lig šiol,
Taip ir
gyvensiu visados.
Iš
paukščių giesmių
Veltui
mokausi,
Iš
medžių, pievų
Sau spalvų
semiu,
Į vandenį
pasidažau teptuką
Ir tykšta
lašas ant kaktos;
Šią
diademą
Per
gyvenimą nešuosi
Ir
nuolatos šypsausi,
Kad vis
turiu varioką,-
Ne
deimantą ar auksą,-
O duonos
trupiniu
Su
paukščiais dalinuosi...
Nelieskite
mano vaikystės,
Gyvensiu,
kol turėsiu
Tėvų
duotą vardą
Ir vėją,
saulę,
Amžinąjį
dangų,
Prieš jį
tiktai klaupiuosi,-
Taip auga
ir visi dori
Mano
vaikučiai,
Taip kyla
paprastas žmogus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą