Medis
nesensta iš šaknų,
Bet auga
šakomis
Ir
apglėbia pasaulį.
Medis
nulinksta vėjuje,
Vėl
atsitiesia
Ir į
dangų auga.
Medžio
viršūnėje
Vis
žaidžia saulutės spindulys
Ir mėnuo
naktį prisiglaudžia;
Nesensta
jo širdis,
Kai
žvaigždę sau suranda...
Nesensta
samana žalia
Ir kerpė
šalia auga,
Apkloja
akmenį ir šildo,
Kad jis
pajustų laimę;
Dažnai
prisėdu ir ant kelmo...
Kodėl čia
medžio nebėra?
Paseno?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą