Dangus –
tai žemės rankos,
Šiltas
saulės delnas,
Nuo jų
užsidega ugnis,
Ateina
gėris į pasaulį
Ir slenka
baltas bebesėlis
Uždengdamas
žvaigždžių akis.
Dažnai ir
pilkas slenka,
Aplinkui
apsižvalgo,
Ar į save
panašų pamatys;
Nebūna
niekada dienos,
Nebūna
niekada nakties,
Kuri
turėtų tuos pačius takus,-
Kiekviena
valanda
Vis giliau
pėdą į širdį įspaudžia
Ir
įsižiebia danguje svaja -
Juodieji
debesys aplenks duris.
Gal sielos
langą,
Nors
šįvakar, Tau atidarys?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą