Kai aušta
rytas,
Visada vėl
patalą pakloju,
Prisimenu
sapnus
Ar ką dar
vakare svajojau,
Nemigau
pusę nakties...
Sakau tau
tiesą,
Ką visada
galvoju,-
Mylėsiu
lig mirties,
O gudri
varna pasakoja,
Kas jai
nutiko
Tik iš
savo atminties:
-
Praskrido vanagas ir sudorojo
Visas mano
viltis,
Kad ir po
šimto metų
Būsiu
jauna, tupėsiu
Ant tos
pačios šakos
Ir sūris
neiškris...
Lapės -
kitokia paslaptis.
Kam ta
tiesa,
Jei niekas
neišgirs?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą