Mylimi

Visi mes norime gyvenimo,

Kokį paskyrė žemė,

Kur šildo saulė,

Akmenį upelis lenkia,

Pro kalną teka

Ir iš jo žilvičiai geria...

Kiekvienas gimsta žemei,

Kad užaugęs artų,

O paragavęs duonos,

Kareivėliu pabuvęs,

Nušluostęs kraujo lašą

Žemėje skausmą užartų.

Kiekvienas rytą

Pakelia akis į dangų,

Sukalba tyliai maldą,

Už savo tėvą, mamą

Ir už visą žemę,-

Kas nearia, nesėja,

To nemyli žemė.