Mažieji
ąžuoliukai
Nepažįsta
tėvo,
Bet žino
visą giminę
Stipriųjų
ąžuolų,-
Jie auga,
kur pasėjo
Gerieji
paukščiai
Iš visų
kraštų.
Kai gilės
mato dangų,
Į jį
stiebiasi ir auga,
Lietus
nuprausia
Gležnus
lapelius,
O saulė
šypsosi
Per visą
dangų mėlyną,-
Tai jos
didysis kiemas,-
Kad
ąžuolyne daug mažyčių,
Į vieną
tėvą panašių.
Kukuoja
ąžuolyne vėl gegutė
Skaičiuodama
metus:
-Kukū,
kukū ,
Gal dar ne
vienas bus...
Tegu, ką
davė Dievas,
Tas ir
užaugs stiprus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą