Myliu dangų

Kai prabundu ryte,

Paduodu debesėliui ranką,

Jis vėl skraidina per padangę

Mano svajones,-

Abu neturim laikrodžio...

Nepajuntu, kaip įdienojo,

Kai rūkas išsisklaido,

Užmaunu pienės žiedą

Ant kairės – esu jaunamartė,

Jis ne tik auksu spindi,

Bet ir kvepia, seka saulę

Ir atstoja laikrodį,-

Turtingi laiko neskaičiuoja,

Iš meilės visada apsvaigę.

Koks vakaro šešėlis!

Kojos ilgos ilgos -

Žerglioju paskui žiogą,

Pagaunu jo melodijas

Ir sukuriu net savo dainą,-

Taip mano laikrodis

Skaičiuoja minutes,

O naktį užveda į dangų

Mėnuo savo seseles

Ir laikas eina , eina...

Esu laiminga.