2013 m. gegužės 12 d., sekmadienis

Rasakilų rasa




Nejaugi rasos lašas
Toks skaidrus ir šaltas,
Kad stingdo smilkinius,
Suspaustus nakties delnuose?
Juk rytas visada išaušta,
Kai baigiasi tyla...
Einu per šaltą rasą,
Plaukus vėjas draiko;
Atėjo ir diena,
Pakėliau galvą,
Ramunėmis papuoštą,-
Aš – lašas šiltas
Blakstienų tankiame šešėlyje...
Oi, kaip grumba pirštai;
Tiek čia rasakilų -
Pieva žalia ir tirpsta
Žemuogės žiedas baltas
Pavasario kalneliuose,
Raudonos uogos sirpsta,
Tas laikas vejasi mane...
Rasa šalta,
Rasa, rasa...
Jau vakaras, bet man rasos
Vis ne gana.


Komentarų nėra: