Aldutei

Elmiškis-Skiemonys

Kai debesys uždengia dangų,

Vis tiek ten šviečia saulė,-

Svajonėse matau,

Kokia galia,

Kūrybos laimė -

Atrasti žemėje

Savo vienintelį pasaulį:

Vaikystė mamos kraitėje -

Dainas ir meilę,

Tėvelio šypseną po ūsais,

Visos darnios šeimos

Kasdienį triūsą,

Savo kaimą.

Daug metų gyvenau,

Prisiminimų saulėje užaugau,

Turėjau daug draugų

Ir dar turiu vaikystės draugę,

Prie jos namų

Ramybę surandu,

Nors ji tiek daug prarado...

Daugiau ką pasakyti

Man sunku,

Tegu jos gėlės

Apie ją papasakoja,

Kas yra ir laimė,

Ir nelaimė.