Praregėjimai

Vijausi saulę,

Debesėlį baltą,

O jis pašoko dar aukščiau,

Turėjau užsimerkti,-

Lemties ribos neperšoksi;

Stovėjau dar ilgai

Tarp žemės ir dangaus...

Užpūtė saulę vėjas

Ir vakaras į miglą pasitraukė,

Budėjau visą naktį

Prie patalo dangaus,

O žemėje upelis verkė,

Kad vieną palikau...

Rasa nuplovė kojas,

Rytas atsimerkė,

Dabar viena likau,

O mintyse vien smelkė:

Juk žemėje darbų daugiau...

Ar nori miglą vėjui patikėti,

Kad padėtų praregėti?

Gal būtų mums lengviau...