Kaimo piligrimas

Dykumų smėlis -

Kojoms piligrimų,

Mano takai -

Per žolę ir miškus

Vis suka prie šaltinio,

Kur toks gėlas vanduo,

Nes primena gimtinę,

Tėvų ir protėvių kapus...

Pasemsiu saują

Ir atsigersiu be stiklinės -

Geriau nei baltas vynas

Iš tolimų kraštų,

Su juo ir kaktos raukšlę

Lygindama ką tik tryniau,

Po vieną lašą,-

Kaip iš akių ašara,-

Tekėjo pro pirštus...

Per kaimą kelias,

Juo eina ir važiuoja

Man labai artimas žmogus,

Pasiūlysiu išgerti,

Kas susikaupė širdy,-

Gyvenimas dukart gražus -

Tai aš ir tu.