Kai
debesys aukštai
Per melsvą
dangų skrenda,
Einu per
žemę,
Upeliukais
kojos brenda,
O mintys
taip toli,
Lyg
paukščiai skrenda
Į tuos
vienintelius namus,
Kuriuos
svajonė tik suranda -
Ten žydi
sodai,
Darželiai
po langais
Ir smėlio
takas
Su
žvirgždo akmenėliais
Krebžda,
kažką sako,
Ko
nemačiau ir nieks nemato...
O debesų
sparnai
Plasnoja,
nusileidžia,
Nusiaučia
vėjo gūsis;
Perkūnija,
audra -
Tai
nuolatinis žingsnių aidas
Ir gyvenu
vis lietuje,
Kažko
daugiau nepasirinksi...
Svajonė –
saulė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą