Užuojauta Sofijos artimiesiems

Mačionys

Atskrido vieversys,

Varnėnas, kregždė,

Susuko sau lizdus seniai,

Tu išskridai gražų pavasarį

Į savo amžinus namus,

Bet po savęs ir daugel palikai...

Prie tavo namų slenksčio

Nutūpė gervės

Ir trimituoja skardžiai,

Primena savus,

Kuriems dažnai pati sakei

Ir amžinąjį atilsį,

O taip staiga pati jau suklupai...

Kasdien, kas valandą,

Rytais pragysta paukščiai,

Nuskrenda jų balsai

Į mėlynąjį dangų -

Tai klykia šiandien gervės

Tik :“Ai ir ai, ir ai“...

Kodėl tu išskridai?