Obelėlė

Mamyte, aš balta

Kaip sodo obelis,

Bet taip ir neužaugau,

Vėjas nudrasko rudenį lapus,

Pavasaris parneša naują.

Lyja per vasarą lietus

Ir balina, ir prausia...

Mamyte, tu matai mane

Visus metus,

Dažnai paglostai plaukus

Ir ašarą nušluostai,

Kai labai skaudu

Ir vėtra rūbą plėšia,

Į sielą įsirausia.

Mamyte, tavo rankose,

Po tavo širdimi,

Kur buvo užmegztas

Mano gyvybės vaisius,

Daugel metų augo,

Taip ir neužaugo...

Likau į dangų žvelgianti,

Virš galvos vėjas siaučia,

Šakas laužo.

Mamyte, aš tave šaukiu,

Palinkti iki žemės

Tik prie tavo kapo leisk man.

Su tavimi kalbėtis -

Tokia laimė.