Kaip sakmė
ar legenda,
Ar pasaka
be pabaigos -
Tokia
graži diena gyvenimo,
Kada seku
ją visada,
Nuo ryto
iki sutemos.
Nėra
laike pirmadienio,
Tik šventė
nuolatos;
Sekmadienis
tik kallendorinis,
O man
nušvinta saulė
Ir jau su
ja einu,
Pamoju
debesėliui,
Imu
vėjelio plunksną,
Iriuosi
per laukus.
Sustoju
prie didingo ąžuolo,-
Jis matė
mano senelius,
Pasodinau
prie sodo
Mažą
eglę -
Ji tau
mane primins,
Kai būsiu
ant kalnelio
Ar
debesėlyje rankas panėrusi
Tau
dvelksiu vėjeliu...
Kasdien,
sekmadieniais,
Nukrisiu
tau lietaus lašu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą