Skiriu
Kazimierui Jakučiui
Juk visi
žmonės,
Neseniai
dar sutikti,
Tokie
mieli ir artimi
Po pirmo
žvilgsnio tampa;
Tokia
akimirka didinga,
Kai
prieini, paspaudi ranką...
Sugrįžta
praeitis,
Iš
tėviškės arimų
Kyla
vyturys
Ir į
padangę skrenda,
Iš jo
melodijos vis atskiriu,
Kurio jis
krašto,
Nors ta
pati kalba -
Aukštaičių.
Kazimierai,
Tu atliepi,
Ir mūsų
visų godas,
Mūsų
brangią viltį,
Kad esame
drauge
Su
tėviškės laukais,
Žaliuojančiu
mišku,
Drauge ir
tekame srove
Po savo
šalį brangią...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą