Tu man –
kaštonas baltas,
Šį
pavasarį naujai sulauktas;
Praeis ir
vasara,
Žinau,
papūs šiaurys,
Nukris
parudę lapai
Ir žemėje
šypsosis
Rudi,
saulėje įkaitę,
Kaštonų
burbulai...
Kol dar
žiedai
Kaip
žvakės dega,
Paglostau
net viršūnę debesy,-
Kaip žyra
žiedlapiai į plaukus
Ir jau ne
pirmąsyk...
Žiemos ir
vakaro nelaukiu,
Nes visi
žinome,
Kokius
žodžius
Atskridusi
pūga sakys,-
Jos niekas
žemėje nelaukia,-
Mano
dangus -
Žavus
kaštono žiedų virpesys,
Į širdį
bėganti balta liūtis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą