Metų
didžiulis skirtumas -
Tai
praraja, takoskyra,
Kai mintys
prasilenkia,
Nes auga
prie skirtingo kelio
Ir kitame
pakraštyje,
Kur visada
pavasarį
Ištvinsta,
nuteka upeliais
Naujos
kartos dainų
Nesuskaičiuojama
gausybė,
Pasikartoja
ir melodijos,-
Tu – tik
žmogus...
Dainuoja
baltas žiedas apie laimę,
O
nurudavęs vysta
Ir
skundžiasi vis rudeniu,
Kad jau
nėra jėgų
Ir metai
nesugrįžta,
Pavasaris
nedžiugina,
Nebus ir
vaisių užmegztų...
Yra
vienintelis dar kelias,
Slaptas,
nubarstytas,
Nuo
žiedlapių pūgos aidų,
Taip
kalbasi naktis
Su
miglomis ant pievų -
Nėra
takoskyros tarp jų;
Neturi
tiesus kelias
Viską
gniuždančio pavydo,
Neturi ir
kitų jausmų...
Oi, kaip
tada nuobodžios
Suskamba
melodijos,
Ne,
nenorėčiau tų garsų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą