Jau dvidešimties metų
Esame subrendę,-
Tu – beržas baltas,
Atsinaujini kasmet.
Žalias pavasaris –
Tavo gyvenimas,
Nauja pradžia
Galėtų būti ir visiems...
Prisiglaudžiau tau prie liemens
Ir nepajutau palaimos,
Tai atsitiko pirmąkart...
Gal buvome toli
Ir per ilgai nematėme,
Kaip sprogo beržas
Ir numetė lapus rudens...
O žiemą buvo šalta šalta,
Balta pusnis,
Jausmus pridengusi,
Ilgai gyvens,-
Jų neatšildys netgi vasara -
Beržų pavėsis jau ne man...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą