Gimsta žmogus,–
Prasideda nauja istorija,
Tiktai neaprašyta;
Ją rašo pats savo ranka
Jau nuo pirmų dienų,
Jo akys mato,
Ką ir mato kitas,
Tik jam atrodo vis kitaip...
Gyvenimas – simfonija,
Kitam trumpas koncertas;
Iš salės juk visi išeina,
Betgi ne išsyk...
Taip nešasi po vieną gaidą,-
Kaip deimantą ant delno,-
Vieni vis išdalina,
O ir vėl padaugina,
Kiti jį pameta kely...
Yra viena nata,
Kurią sukūrė dievas -
Tai mūsų choras ateities.
Pakylame ir plojame,
Kiti gal to negirdi,
Bijo, nesiklauso šauksmo,
Vis tiek išeina žmonės
Vėl pas jį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą