Daug kartų vakarą mačiau,
Kai saulė visada
Už horizonto slepiasi;
Jos diskas būna
Taip arti arti,
Kad net norėjau pasiimti,
Bet nepasiduoda
Ir slystelėja už miškų
Arba į gelmę juodą...
Vandenyje vaizdai kiti -
Undinės skalbia
Marškinius baltai
Ir neria šilko juostą -
Tie siūlai jų tokie ploni,
Į šilkverpių kokoną
Nakčiai pasislėpę...
Tie Indijos margieji apdarai,
O akys giedros, šviesios;
Nėra nė melo, nė apgaulės,
Sako savo tiesą:
-Ne mūsų tu šalies,
Mes tik mandagūs
Užsieniečiams.
Tonis Martins
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą