Gražių vietovių
Yra daug labai,
O tėviškė - mieliausia,-
Juk čia ir medžiai -
Tokie artimi
Prie mano kelio auga.
Ir paukščiai skrido
Iš labai toli,
Tartum ant rankų nusileido,
Čia peri gulbė -
Draugiška, rami,-
Kai gulbinas ją saugo,
Nieko arti neprileidžia.
O paukštvanagis skraido
Nendrių paslapty
Ir lizdo viršumi...
Gerai žinau,
Ko laukia.
Kiekvienas užsiėmęs savimi,-
Pavasaris ir priešams,
Ir geriausiam draugui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą