Apsijuosiau klubus
Vaivorykšte nuo vasaros -
Ji pasiliko mano atminty...
Ir brenda taip į rudenį
Per lapų kalnus, brenda
Mažytės kojos basos,-
Suspėti tik su vėju negaliu...
Kasas paleidžiu laisvei
Ir per nuogą petį
Šakelę vyšnios permetu -
Žydėjo, paskui sirpo,
Uogas skyniau, valgiau,
Dabar prisidengiau
Rusvu klevo lapu.
O krūtys įdegė prieš saulę,
Tu jas matai, džiaugiesi
Mano grakštumu;
Ir kas mes būtume,
Jeigu ne saulė -
Aš visa degu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą